Skruzdžių rūšys
PAGRINDINIS SKRUZDĖLIŲ ŽODYNAS – 1 DALIS
Gru
PAGRINDINIS SKRUZDĖLIŲ ŽODYNAS – 1 DALIS
Skruzdžių gyvenimo ciklas, mityba ir ekologiniai santykiai
Skruzdėlės yra vienos iš įtakingiausių organizmų Žemėje, kurios formuoja ekosistemas per savo sudėtingas visuomenes, įvairią mitybą ir sudėtingus santykius su kitomis rūšimis. Norint suprasti, kaip šie maži vabzdžiai atlieka tokį didelį ekologinį vaidmenį, būtina išmanyti terminus, naudojamus apibūdinti skruzdėlių biologiją ir elgesį. Būtiniausi žodžiai apie skruzdėles – 1 dalis nesiekia būti išsamus; jis veikiau nustato pagrindines sąvokas, susijusias su skruzdžių gyvenimo ciklu, mitybos strategijomis ir ekologiniais santykiais, suteikdamas esminį pagrindą, kuriuo remiantis galima gilinti tyrimus ir ateities diskusijas.
1. Kiaušinis
Skruzdžių kiaušiniai yra maži, ovalo formos arba apvalūs ir permatomi. Jie yra pirmasis vystymosi etapas ir juos deda skruzdžių karalienė.
2. Lerva
Iš kiaušinių išsirita lervos, panašios į mažus, bekojus vikšrus. Jos visiškai priklauso nuo darbininkių, kurios jas maitina.
3. Lėliuka
Kūdikis yra pereinamasis etapas, kurio metu skruzdėlė patiria metamorfozę ir tampa suaugusia.
4. Nuoga lerva
Kai kurios rūšys gamina lėles be kokonų. Jos vadinamos plikomis lėlėmis.
5. Lervos stadija
Instar pupa reiškia lervą, kuri artėja prie metamorfozės pabaigos, kai suaugusiojo požymiai tampa aiškiai matomi.
6. Trofinis kiaušinis
Trofiniai kiaušiniai yra negyvybingi kiaušiniai, dedami kaip maisto šaltinis, dažnai naudojami motinėlės, kad pamaitintų pirmąją darbininkių kartą.
7. Trofalaksija
Trofalaksija – tai skysto maisto mainai tarp skruzdžių iš burnos į burną. Tai leidžia maistinėms medžiagoms cirkuliuoti visoje kolonijoje. Taip pat tai leidžia cheminiams signalams perduoti iš vienos skruzdės antenos į kitą.
8. Trofobiozė
Trofobiozė apibūdina abipusiai naudingus santykius tarp skruzdžių ir kitų vabzdžių, pavyzdžiui, amarų, kai skruzdės gauna cukraus turinčias išskyras mainais už apsaugą.
9. Mirmekochorija
Mirmekochorija – tai sėklų platinimas skruzdžių. Pernešdamos sėklas, skruzdės atlieka svarbų ekologinį vaidmenį augalų reprodukcijoje. Messor genties rūšys yra sėklų platinimo čempionės.
10. Keystone Mutualism
Kai ekosistema labai priklauso nuo skruzdžių tarpininkaujamos sąveikos, pavyzdžiui, sėklų platinimo, šis ryšys laikomas pagrindiniu mutualizmu. Klasikinis pagrindinio mutualizmo pavyzdys pasitaiko Afrikos savanose, kur akacijų medžiai bendradarbiauja su skruzdėmis, pavyzdžiui, Crematogaster mimosae. Medžiai suteikia prieglobstį ir maistą, o skruzdėlės juos aršiai gina nuo žolėdžių. Pašalinkite skruzdėles, ir sistema žlugs: sumažės akacijų išlikimas, o visa augalų bendrija bus pertvarkyta.
11. Abipusiškumas
Mutualizmas – tai biologinis dviejų skirtingų rūšių sąveika, kai abu partneriai gauna naudos. Skruzdžių atveju klasikinis pavyzdys yra skruzdžių ir amarų santykiai: skruzdės apsaugo amarus nuo plėšrūnų, o mainais amarai teikia cukringas išskyras (medų). Mutualizmas gali būti fakultatyvus (naudingas, bet nebūtinas) arba privalomas (būtinas išlikimui).
12. Parazitizmas
Parazitizmas yra santykis, kuriame vienas organizmas gauna naudos kito organizmo sąskaita. Parazitas gauna maisto, prieglobstį ar galimybę daugintis, o šeimininkas patiria žalą, nors paprastai nėra iškart nužudomas. Skruzdžių atveju parazitinės rūšys gali išnaudoti kitos kolonijos darbo jėgą, pasikliaudamos šeimininkėmis skruzdėmis, kad šios augintų jų palikuonis.
13. Komensalizmas
Komensalizmas yra sąveika, kai viena rūšis gauna naudos, o kitai tai nei padeda, nei kenkia. Kai kurie nariuotakojai gyvena skruzdžių lizduose, minta atliekomis arba naudojasi apsauga, netrukdydami pačioms skruzdėms.
Bendrų ekologinių santykių tarp rūšių apžvalga
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami trys pagrindiniai ekologinių sąveikų tipai, kurie lemia, kaip rūšys sugyvena ir daro įtaką viena kitai ekosistemose. Lyginant poveikį kiekvienai dalyvaujančiai rūšiai, pateikiamas aiškus, vizualus modelis, leidžiantis suprasti, ar sąveikos yra naudingos, neutralios ar žalingos. Tokios sąveikos (nuo abipusiai naudingų partnerysčių iki vienpusio išnaudojimo) yra svarbiausias ekologinės dinamikos elementas, darantis įtaką populiacijų stabilumui, bendruomenių struktūrai ir evoliucijos trajektorijoms visame gamtos pasaulyje.
| Santykių tipas | Rūšis A | Rūšis B | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| Abipusiškumas | + | + | Abi rūšys gauna naudos iš sąveikos |
| Komensalizmas | + | 0 | Viena rūšis gauna naudos, o kita lieka nepaveikta |
| Parazitizmas | + | − | Viena rūšis gauna naudos kitos sąskaita |
Legenda
- + = teigiamas poveikis
- − = neigiamas poveikis
- 0 = neutralus (nėra matomo poveikio)
